JONINĖS, RASOS ŠVENTĖ

Per kalendorines šventes supažindiname vaikus su Lietuvos istorija, padedame suprasti, kuo mes skiriamės nuo kitų tautų, kuo esame panašūs, kad lietuviai turi  senas ir gilias tradicijas, papročius. Vasaros saulėgrįža – tai ilgiausios dienos ir trumpiausios nakties metas. Pagrindinis šventės tikslas – užtikrinti augalų augimą bei klestėjimą, apsaugoti derlių nuo nelaimių. Ilgiausią dieną arba jos išvakarėse surinkti žolynai turi nepaprastos, magiškos galios. Žolynų rinkimas vadinamas kupoliavimu.

Lietuviškais Joninių papročiais siekta apsaugoti derlių, dėl to per šventę buvo maudomasi, žoliaujama, kupoliaujama, kūrenami laužai, pynimi vainikai, buriama,  ieškoma paparčio žiedo, šokinėjama per ugnį.

Š. m. birželio 23 d. lauko erdvėje „Po liepa“ visą ugdymo įstaigos bendruomenę pakvietėme į Rasos ir Joninių šventę. Rinkomės pasipuošę pintais vainikais, nešini įvairiais žolynais. Šventėje skambėjo lietuvių liaudies dainos „Judabra“, „Avietėlė“, žaidėme „Žiedas“ ir kt. Meninio ugdymo mokytoja Izolda Vaskovskienė visus einančius pro vartus šlakstė rasos lašais. „Rasa ir saulė – šioje šventėje labai svarbūs, nes augalas yra saulės vaisius, o rasa ant žiedų telkia ir augalo, ir saulės, ir vandens galią. (J. Vaiškūnas). Vėliau buvome pakviesti ant žolynais papuošto šakoto karties kupolės užmesti savo vainiką, kas sukėlė daug teigiamų emocijų. Kupolė – gyvybės medžio, augalų suvešėjimo, brandos simbolis.

Simboliniais medaliais pasveikinome bendruomenės narius darbuotoją Janiną ir ugdytinį Joną.

Parengė direktoriaus pavaduotoja ugdymui G. Pečiulienė