Jau tampa tradicija Jonines, Rasas švęsti visa lopšelio – darželio „Delfinukas“ bendruomene. Kiekvieną kartą jos kitokios – išskirtinės, nepakartojamos, ypatingos. Šventės pasiruošimui labai svarbu atlikti darbus – kiekvienam nusipinti vainiką iš 9 žolynų, pastatyti ir augalais papuošti vartus, iškelti stebulę, paruošti vaistinių augalų puokšteles ir kt. Smagu matyti rimtus vaikų veidukus, kai visi kartu dainuodami dainas, sutartines einame pro Joninių vartus, daliname „Žiedą“ ar kartu mėtome vainikus ant stebulės. O kokie laimingi ir išskirtiniai pasijunta visi darželio Jonai bei Janinos, kai pakviečiame juos į rato vidurį, visi nuoširdžiai juos sveikiname, dainuojame. Taip pajuntame bendrystės jausmą, mokome vaikus ir patys mokomės džiaugtis, švęsti šventę kartu. Smagu girdėti vaikų mintis, pasakojimus, kai jie dalinasi vieni su kitais – „Mano vainikas labai gražus, mamytė man padarė“, Aš kaip aukštai mečiau vainiką ant to aukšto „Kupolio“ , jis „pačiai“ aukščiausiai nuskrido“, “Aš turėjau tikrą žiedą ir mes jį dalinom, nu taip žaidėm“, „Mes su tėčiu ir mama važiuosim tokių pat Joninių švęsti pas pusbrolį“ ir kt.
Vainikas – svarbus Joninių simbolis. Iš surinktų žolynų vainiką pinti reikia tylomis, nenaudoti siūlo ir būtinai iš devynių žolynų. Galima nusipinti tris vainikus: ant galvos – amžinybės simbolis, leidimui vandenin – brandos simbolis, sudeginimui – jaunų dienų simbolis.
Kupolės – Joninių dieną surinktos žolynų puokštės, žolynai, turintys gydomąją galią,
Kupoliavimas – augalų rinkimas.
Stebulė – ant ilgos karties iškeltas, augalais apipintas ratas.
Vanduo – į šventę ateidavo nusiprausę, tačiau dažnai minima, kad išlikęs paprotys maudytis vandens telkiniuose, plukdyti vainikus.
Ugnis – jaunimas degindavo laužus, šokinėdavo per juos, plukdydavo vainikus su degančiomis žvakelėmis.
Paparčio žiedas – yra tikima, kad stebuklingą Joninių naktį pražysta papartis.
Vilniaus l/d „Delfinukas“ direktorė Svetlana Janovičienė
