Ir mūsų darželio bendruomenę aplankė gandras (meninio ugdymo mokytoja Izolda Vaskovskienė ) su 2 varlytėmis. Vaikai netikėtai sulaukę gandro džiaugėsi, stebėjosi ir kalbėjo: „Tu pats gražiausias gandras“, „O-o-o, gandro kojos raudonos“, „Kur tu buvai?“ – klausė kiti. Gandras pakvietė vaikus pažaisti, įteikė ir dovaną „Išlankstyk šokliąją varlytę“.
- Ar varlytės nebijo gandro? – klausinėjo vaikai.
- Ši diena ypatinga ir su varlytėmis draugauju“- atsakė gandras.
Kovo 25 d. po žiemos šiltuosiuose kraštuose į Lietuvą vėl sugrįžo gandrai – tikri pavasario ir gero oro pranašai. Gandras – įspūdingas paukštis, todėl visada traukia žmonių dėmesį – apie gandrą sukurtos dainos, liaudies žaidimai, rateliai ir kt. Nors gandrai daugeliui tikrai pažįstami, išskirtinės gyvenimo detalės žinomos tikrai ne visiems.
- Įspūdingo dydžio lizdai. Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Lizdas statomas nuolat, net kiaušinių perėjimo ir jauniklių auginimo laikotarpiu. Per kelerius metus sukraunamas statinys, kurio aukštis gali siekti per 2 m, plotis – 1–1,5 m ir sverti apie 1,5 t.
- Patinas ir patelė žiemoja atskirai. Gandro patinas ir patelė, po to kai užaugina jauniklius, išsiruošia į šiltuosius kraštus iki kito perėjimo laikotarpio. Žiemą jie leidžia atskirai, o pavasarį vėl susitinka naujam perėjimui. Pirmieji grįžta patinai, kurie tvarko lizdą.
- Rekordinis kiaušinių skaičius. Paprastai baltasis gandras kasmet padeda vieną dėtį, kurioje būna 3–5 kiaušiniai. Lietuvoje rasta didžiausia dėtis – 7 kiaušiniai. Dėties dydis priklauso nuo paukščių amžiaus: didžiausia ji būna 6–7 gyvenimo metais. Nors peri abu poros nariai, naktimis kiaušinius visada šildo patelė.
- Kartais jauniklius išmeta iš lizdo. Perėti gandrai pradeda padėję vieną ar du kiaušinius, juos peri 31–34 dienas. Pirmieji jaunikliai išsirita gegužės antroje pusėje. Jauniklius maitina abu tėvai. Po 53–55 dienų jie liepos antroje pusėje palieka lizdą.
- Gandrai yra visaėdžiai. Jie minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvytėmis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais, graužikais.
- Skrenda dideliu greičiu. Migracija iš veisimosi vietų Lietuvoje, prasideda rugpjūčio mėnesį. Migruoti vienu metu ima tiek patinai, tiek patelės. Migracinio kelio ilgis – 2 000–10 500 km. Gandrai skrenda didesniais nei 500 individų, apie 500 m pločio būriais. Jie skrenda 1 000–2 500 m aukštyje 45 km per valandą greičiu.
- Kalena, o ne čiulba. Vienas iš gandrų išskirtinumų yra neįprastas bendravimo būdas – jie dažnai užvertę galvas kalena snapais. Šie paukščiai kitaip nei daugelis nečiulba.
- Itin reti juodieji gandrai. Nors Lietuvoje labiau įprasta matyti baltuosius gandrus, mūsų šalyje peri ir juodieji.
AUTORINĖ EDUKACINĖ FOTOGRAFIJOS PARODA „PAUKŠTELIAI, NAMO, NAMO“
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gintarė Pečiulienė pakvietė aplankyti autorinę edukacinę fotografijos parodą „Paukšteliai, namo, namo“, kurioje paslėptos kelios mįslės pvz. Ką paukščių parodoje veikia voveraitė? Ar gaidelis taip pat atskrido iš šiltų kraštų? ir t.t.
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Gintarė Pečiulienė
