„Kiškučių“ gr. Mykolo P. mama padovanojo drugelio vikšrą su nameliu. Vaikai labai džiaugėsi ir stebėjosi, kad vikšras toks didelis, storas, spalvingas atkeliavo iš taip toli, iš šiltų kraštų. Vieni vaikai tik stebėjo, kiti glostė, laikė rankose ir pajuto koks jis švelnus, minkštas pūkuotas, apaugęs šeriais, o kitiems drugelio vikšras kėlė pasibjaurėjimą.
Drugelį maitinome šviežiais kanų lapais. Įdėjome tvirtesnė šakelę, kad atėjus laikui turėtų kur pasikabinti ir virsti lėliuke. Vikšras savo gyvenimą leido tik ėsdamas, šliauždamas ir miegodamas. Kartu su vaikais drugelio gyvenimo ciklą žymėjome į kalendorių ir fiksavome kaip jis keičiasi.
Pagaliau atėjo pats įdomiausias, o kartu ir nuobodžiausias procesas, virtimas lėliuke. Susitraukus vikšrui, prisikabinus prie lapo vaikai džiaugėsi, kad greitai išsiris drugelis, deja laukti teko pusantro mėnesio. Po ilgo laukimo netikėtai išsirito nuostabaus grožio drugelis. Visi labai džiaugėmės, kad grupėje galėjome stebėti gamtos magiją. Drugelis užbūrė ne tik mažuosius, bet ir juo pasidžiaugti norėjo visi darželio bendruomenės nariai. Vaikai drugelį pavadino Mielučiu. Nors drugelio gyvenimas buvo neilgas, Mielutis atnešė vaikams daug gerų emocijų. Vaikai savo stebėjimus perteikė darbeliuose: gamino erdvinius drugelius, piešė, spalvino Mielutį.
Info vyr. auklėtojų Vidos Kalasauskienės ir Julianos Sinkevič
