Žiema žiema bėk iš kiemo
Šiemet gamta kaip niekada pagailėjo didžiausio vaikų džiaugsmo – sniego. Tačiau nežiūrint į tai, darželio vaikučiai, pedagogai aktyviai ruošėsi Užgavėnių šventei. Grupėse visą savaitę kalbėta apie šventės tradicijas: Morės deginimą, Kanapinio ir Lašininio dvikovą, persirengėlius, blynų valgymą, didelį triukšmą, skambią ir įvairią šventės muziką.
Grupėse padedami auklėtojų vaikai kirpo, spalvino kaukes, su tėveliais galvojo apie aprangą, galvos apdangalus, kad šventės dieną atrodytų kiekvienas kuo originaliau, išradingiau.
Po pusryčių darželyje iš visų pusių pasigirdo didžiausias kaladėlių, birbynių, būgnų triukšmas, armonikos garsai. Tai mažieji „Boružėlių“ grupės persirengėliai kartu su auklėtojomis vaikščiojo vieni pas kitus į grupes. Kvietė visus į salę. Čia visi šventės dalyviai žaidė, dainavo, vaidino, skandavo ,,Žiema žiema bėk iš kiemo“, išbandė jėgas traukdami virvę. Dar didesnį triukšmą sukėlė, kai pasirodė Lašininis (tėvelis iš „Boružėlių“ gr.) ir Kanapinis (tėvelis iš „Boružėlių“ gr.) bei čigonė-muzikantė (auklėtoja Sigutė Pajaujienė). Kokios kovos be Lašininio ir Kanapinio varžytuvių! Po to visus pakvietė šventės šurmulį pratęsti darželio kieme.
Šventės kulminacija- Morės deginimas. Kartu su ja sudegė negeri darželio vaikų darbai, pyktis, pavydas ir visa kas bloga. Degant Morei visi darželyje apsilankę persirengėliai buvo pavaišinti šiltais, gardžiais, dideliais blynais. Pasilinksminę ir prisivaišinę grįžę į grupes vaikai dar ilgai juokavo, krėtė pokštus, šoko dainavo. Pasibaigus Užgavėnių šurmuliui visi tikisi, kad žiema nebesugrįš ir kad netrukus sulauksime pavasario.
